- žybtelėjimas
- žýbtelėjimas sm. (1) DŽ, NdŽ 1. → žybtelėti 1: Žaibo žybtelėjimas rš. | prk.: Dažnai matau Henriko Kačinsko akyse pasipriešinimo ugnelės žybtelėjimus A.Škėm. Žadėjo nustebinti pasaulį nauju talento žybtelėjimu P.Cvir. 2. → žybtelėti 6: ^ Vienu žýbtelėjimu gali dvarą supleškinti (neapgalvotai pasielgęs gali daug ką sunaikinti) Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
